užlaidis

ùžlaidis sm. (1), ū́žlaidis (1), užlaidỹs (3^b) žr. užlaidas: 1. Mano daržinė su ū́žlaidžiais Skrd. 2. Šįmet geri metai: visi ū́žlaidžiai kimšte prikimšti šiaudų VšR. 3. Ant užlaidžio kūliai sudėta Šil. Kluone ant ū́žlaidžio sukroviau kanapes Vv. 4. žr. užlaidinys 2: Ant priesvirnio viršaus toks užlaidỹs užleistas KzR. 5. žr. užlaidas 8: Reiks ùžlaidį ant durių pakabinti, ka šaltis neitų Vdk.